LINGÜÍSTICA AYMARA

Letras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIA Letras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIA

sábado, 27 de septiembre de 2014

SUTILANTINAKA (Pronombres del aymara)



SUTILANTINAKA
(Pronombres)
Wakiyiri: Jorge Luis Coaquira Condori
Akakast arunakax sutinakaruw (jaqi, uywa, ayru, yä) lantinti, ukatx janiw suma amuy phuqt’atakiti. Maysipanxa, aka sutilantinakax walja kastaw utjaraki: jaqi sutilantinaka (pronombres personales), uñachayir sutikantinaka (pronombres demostrativos), jakhur sutikantinaka (pronombre numerales), inawis sutilantinaka (pronombres indefinidos), jiskhir sutilantinaka (pronombres interrogativos), p’arxtayir sutilantinaka (pronombres exclamativos).
3.1. Jaqi sutilantinaka  (Pronombres personales)
Akakast arunakax parliriri, ist’iri jukamp parlir ist’irinakar sutiñchiriwa, ukatx uka jaqinaka sutinakaparuw lantintaraki. Aka yatxatäwinx  kimsa sutilantinakak jikxatawayapta, ukanakax aknïrinakarakiwa:
                        Nayax…          ‘yo…’
                        Jumax…          ‘tu…’
                        Nänakax…     ‘nosotros…’
Yaqha sutilantinakax janiw arsutakiti, ukampis kunjamatix aymar arunx pusi sutilantinak utji ukarjama. Aka kimsakiw jilpachax apanaqata aka  yatxatt’awinxa.
3.2. Mayninkayir sutilantinaka[1] (Pronombres posesivos)
Aknïr mayninkayir sutilantinakax (P. posesivos) niyas maynikayir mayjachirinakjamaw (Adj. posesivos) maynin jan ukax waljanin kuna yän utjatapxat qhanañchi. Qhanpach arunxa, aka mayninkayir sutilantinakax  jaqi sutilantinakaruw waykattapxi, ukatx uywa, yä sutinakarus waykattapaxarakiwa. Juk’ampisa, aka sutilantix -nki-[2] t’aqa arutuqiw arsusiraki. Akjamata: mä utakiw nayanki  ‘solamente una casa es mia’, taqi yaput jumanki            ‘¿toda la chacra es tuyo?’, jiwasanakankiw khä markaxa‘son nuetros/as aquell pueblo’. Juk’ampis aka yatintäwinx janiw ni mä arus akakastatx uñstkiti.
3.3. Mayninkayir sutilantinaka[3] (Pronombres posesivos )
Aka payïr maynikayir sutilantinakax -ja- (1ïr jaqi), -ma- (2ïr jaqi), -pa- (3ïr jaqi),  -sa- (4ïr jaqi)  saphi (sufijos) arunakampiw arsusi, ukjam amuyun arunak arsuñatakix aka saphinakax wali wakiskiriwa, ukatx taqi sutinakaruw (jaqi, uywa, yä) waykattapxarakispa. Maysatxa, aka pusi (-ja-, -ma-, -pa-, -sa-)  saphi arunakax janiw jaqi sutilantinakarux kunäkipans waykattapkiti, juk’ampix suti arunakampiw waythaptapxi.
Aymar arunx akakast arunakax janiw aruphuqhatakiti, jan ukax saphi arunaktuqiw arsusi. Akjamata: jichhu utaja  ‘mi casa de paja’, ‘mis sembradios de papa’, jichhu utama  ‘tu casa de paja’, jichhu utapa  ‘su casa de paja’, jichhu utasa  ‘nuestro/a casa de paja’. Juk’ampis aka yatxatäwinx janiw ni mä arus utjkarakkiti.
3.4. Uñañchayir sutilantinaka (Pronombres demostrativos)
Aknïr sutilantinakax kawkha pachans (tiempo y espacio) yänakax  jikxatasipx ukatuqit uñanchayi. Ukatx akjam arunakarakiw jilxatata:
                  aka  pinkkilllux…                                          ‘esta flauta…’
                  uka waynampix…                                         ‘con ese jóven’
                  khä waynax utapan sarnaqaskix…                ‘aquél jóven está …’





[1] Sumpach amuyt’añatakix kastill arun qhanañcht’añäni, Los adjetivos determinativos a diferencia de los pronombres posesivos, demostrativos, numerales, interrogativos, exclamativos e indefinidos no acompañan al nombre, sino que aparecen en su lugar.
[2] En la lengua aymara hay dos maneras de expresar pertenencia o de poseer algo; la primera es ligando el sufijo –nki- (contracción de sufijos –na- posesivo + -ki- limitativo) a los cuatro pronombres personales (naya, juma, jupa y jiwasa) y nombres de personas (Ismicha, Rusita,…), también puede funcionar con nombres  o sustantivos (anujanki, utajanki…). La segunda forma para expresar pertenencia o poseedor sobre algo es utilizando los sufijos denominados posesivos personales: -ja- (para 1ª p.), -ma- (para 2ªp.), -pa- (3ªp.), -sa- (4ªp.), estos cuatro sufijos específicamente indican a la persona correspondiente, pero no se ligan a pronombres personales, sólo a nombres o sustantivos. No obstante, no se debe confundir –nki- ligado a algunos nombres, tal es el caso de: yapu.nki, quta.nki, qala.nki (-na- Adv. de lugar y tiempo + -ki- limitativo), lo correcto sería yapu.n.ki, quta.n.ki, qala.n.ki, estos sufijos tienen otra connotación y funcionan como adverbiales “en”.
[3] Sumpach amuyt’añatakix kastill arun qhanañcht’añäni, Los adjetivos determinativos a diferencia de los pronombres posesivos, demostrativos, numerales, interrogativos, exclamativos e indefinidos no acompañan al nombre, sino que aparecen en su lugar.

No hay comentarios:

Publicar un comentario