LINGÜÍSTICA AYMARA

Letras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIA Letras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIALetras de Arco Iris - GIFMANIA

sábado, 27 de septiembre de 2014

LURAYIRI (Verbo en el aymara)



LURAYIRI
(Verbo)
Wakiyiri: Jorge Luis Coaquira Condori

Aymar arunx akakast arunakat amuyañax maysk’a wali ch’ulqhiwa, ukampirus sumpach amuyataxa, akjam lurayir (verbos) sat arunakax  jaqinakana, uywanakana, yänakan luratanakapat (acciones) qhanstayirinakawa. Yaqha arunakanxa, jaqinakans uywanakans yänakans luräwinakapata, unuqiwinakapat amuyayiriwa. Jichhax akjamatw lurayirinakx uñt’apxna.
4.1. Amuyuyparjam lurayirinak amuyt’äwi  (Definición Semántica)
Lurayir arunakax kunayman amuyunakaniwa, ukatx aka arunakax amuyparjamax  sutinakan luräwinakapat qhanstayaraki. Akjamkast lurayirinakaruw t’aqjtaraki.

Kunayman amuyun lurayirinaka
Jaqukiptir Ly.
(V. transitivos)       
Jan jaqukiptir Ly.
(V. intransitivos)
Mayni pachpar Ly.
(V. reflexivos)

aljaña
apaña
churaña
p’akjaña
jariña
jiwaña
jakaña
yuriña
jachaña
usuña
jarisiña
larusiña
t’axsusiña
qullasiña
askichasiña

Aynt’asir Ly.
(V. recíprocos)
Pachan Ly.
(V. impersonales)
Jaqthapir Ly.
(V. copulativos)

munasiña
uñch’ukisiña
qhumasiña
jamp’atisiña
khuyapayasiña
juyphiña
chhijchhiña
jalluña
thayaña
lupiña
anuwa         
kunasa
ukaxa
tatay jutchi
khithisa

4.1.1.      Jaqukiptir lurayirinaka (Verbos transitivos)
Akjam lurayirinakax  luräwinak mayat yaqhar jaqhukiptayapxi, ukatx uñjkay yänakamp arsuñatakiw wakiskiriraki.  Akjam lurayir arunakarakiw jilkxatat utji:
irpaqaniwayapxi
churawayi
lurapxiritäna
uskusïna
sawüna
…pinkillut tukt’apxiri                       
4.1.2.      Jan jaqukiptir lurayirinaka (Verbos intransitivos)
Akakast lurayirinakan lurañanakax janiw mayat yaqhar jaqukiptapkiti, jan ukax pachpa luräwirukiw tukuyi. Aka lurayirinakax aknïrinakaw uñstaraki:
                                         sarawayaña
                                         phayawayaraki
                                         qh’ipxaruwayxi
luraña
mistsupxirïna
thuqhuña       
4.1.3.      Mayni pachpar lurayirinaka (Verbos reflexivos)
Akjam lurayirinakan luräwinakpax mayni pachparuw wakt’i, janiw yaqhax lurkaspati. Qhanpach arunxa, -si- (reflexivo) saphiw uka amuy ch’ikhullt’rixa. Akakast  lurayirinakax janiw  walja utjkiti, mä payakiw jikita:
                        umasiña
                        amuyt’asiña
4.1.4.      Aynt’asir lurayirinaka  (Verbos recíprocos)
Akakast lurayirinakan luräwinakapax purap jaqinakaruw wakt’i, maysatxa sisnawa, maynit mayniruw lurayirin luräwinakapax wakt’araki. Jukampisa, lurayirinakan ukjam amuyuniñapatakix –si-  (recíproco) saphiwuka ch’ikhullurixa. Jichhhax aka arunakax aknïrinakarakiw uñsti:
                                    parlasipta
                                   umt’asiwayañäni…
                                   uñt’asipxi
                                   parlt’asipxi
                                   qunt’asipxi
                                   qillt’asipxi
                                   munasipxi
4.1.5.      Pachan luräwiankap lurayirinaka (Verbos impersonales)
Akajam lurayirinakax juk’akiw utji. Qhanqhana arun akakast lurayirinakan luräwinakapx pachakiw luraspa, jaqix janiw lurkaspati.
Akakast lurayirix mayitakiw jikita, ukax aknïrirakiwa:
            chhhijchhsuwayxixa
4.1.6.      Jaqthapir lurayirinaka (Verbos copulativos)
Akakast lurayir arunakax  tama arun waxäsirimpir (sujeto) arsutampir (predicado) waythapiriwa. Ukatx aknïrnakarakiwa:
                              khithinkisa  ukax…                ‘quien es ése…’
4.2. LURAYIRINAKAN SAPHINAKAPA (Accidentes gramaticales del verbo)
Lurayirinakan ch’ikhullt’anakapa (accidentes gramaticales de Vb.)
khu (número)
Jaqi (persona)
Pacha (tiempo)
Lurayäwi (aspecto)
Modo  (lup’ïwi)
Arsu (voz)             .
sapa, walja
1ïr jaqi, 2ïr jaqi, 3ïr jaqi, 4ïr jaqi
nayra pacha, jichha pacha, juthir pacha
qalltata, jan tukuyata, tukuqata
chiqt’iri, samkiri, pächasiri,taripiri.
ch’amampi, llaphirata                                           .

4.2.1.      Jakhu (número).- Lurayirinak taypinx jakhux payakiw utji; sapa (singular), walja (plural). Sapanakanxa, lurayirinakan luräwinakapax mä sapa jaqin jan ukax yänakan luratakiwa. Walja qhanañchir lurayirinakan luräwinakapax walja jaqinakan jan ukax uywanakans yänakans luratarakiwa.
  sapa:              Jupax churiwa
 walja:             Tatanakax jallallapxiwa.
4.2.2.      Jaqi (persona).- Jaqix lurayir taypinakanx mä saphituqiw ch’ikhullt’asi. Uka luräwinakax pusi jaqin luratarakiwa: nayrïri jaqix khithitï parlki ukawa, ukatx luräwix jupapachpan luratarakiwa;  payïr jaqix khithitï ist’ki uknïrirakiwa, ukatx lurayirin luräwipax jupan luratarakiwa; kimsïr jaqix khithittï nayrïr jaqimp payïr jaqimpix parlasipki uknïrirakiwa, ukatx lurayirin luräwipax jupxarurakiw wakt’i; Aymar arun pusïr jaqix parlirispa jan ukax ist’irispawa, ukampirus lurayirin luräwipax jupanakxarurakiw wakt’i.
1ïr jaqi:            Nayax thuqtha
            2ïr jaqi:            Jumax thuqta
            3ïr jaqi:            Jupax thuqhu
            4ïr jaqi:            Jiwasax thuqtan
4.2.3.      Pacha (tiempo).-  Maysatxa, lurayirinakax kuna pachay luräwinakax lurasipchi ukatuqits qhanstayapxarakiwa. Aka amuyurjamax kisa pachanakaw utji: nayra pacha (pasado),  aka pachax parlaski ukjat nayra pachan lurat luräwinkat amuyayiriwa; jichha pacha (presente), aknïr pachax parlaski ukjat qhanañchiriwa; jutir pacha (futuro), ukakiparakiw aknïr pachax jutït pachanakan lurasir luräwinakat amuyayaraki.
NAYRA
ARSUÑ PACHA
QHIPHA
Nayra pacha
Jichha pacha
Jutir pacha
4.2.4.      Lurayäwi (aspecto).- Aka ch’ikhulltax kunjamtï mä luräwix luraski ukatuqit qhanstayaraki. Aka amuyurjamax akjamaw lurayirinakax  sarantapxaraki: qalltäwi (incoativo), akjam lurayirix jaqin ukja luräw qalltaskatapat yatiyi; jan tukuta (imperfectivo), khithitï luräw lurki uka jaqix janirakw luräwip tukuykiti, jan ukax luraskakiwa; tukuqata (perfectivo), akjam amuyumpix luräwinakax tukutaxiwa.
Luräw qallta:              Awichax nïkhakiw sartaski
            Jan tukuyat luräwi:     Jupax thithiskakiwa
            Tukuqat luräwi:          Anux maqxiwa
4.2.5.      Lup’ïwi (modo).- Luyayirinakax lup’ïwirjamax pusiruw wakipxi: chiqt’iri (modo indicativo), aka amuyumpix luräw lurir jaqix chiqakaspas uka luräwix ukjam lup’iraki; samkiri (modo subjuntivo), aka amuyumpix parlir jaqix lup’ïwipanak luräwinak inach luriristh sas amuyaraki. muq’iyiri (modo condicional), parlir jaqix inakiw lurañ luräwinak muq’irtasiraki; taripiri ( modo imperativo), akakast lup’ïwix parlir jaqiruw lurañ ukja luräwinak katuqayaraki.
Chiqt’ir lup’ïwi:                     Jupax anati
           Samkkay lup’ïwi:                   Jiwasax inas irnaqchiñäni
           Muq’iyir lup’ïwi:                    Nayax yatiqiristha
                 Taripir lup’ïwi:                       Jum saram
4.2.6.      Arsu (voz).- Arsux  wayxäsirimp (sujeto) lurayirimp (verbo) mayar tukuyi. Ukampirus päkast arsuñanakaw utji: mayax  ch’amamp arsuña (voz activa), mayarakiw llaphirat arsuña (voz pasiva). Nayrïrixa, lurayirix tama ar wayxärin (sujeto de Or.) luräw luratapxat qhanstayi. Payïnxa, lurayiriw luräw qhanstayi, wayxäsirix (sujeto) janiw lurkiti.
Jaqin arsuta (voz activa):
            Wayxäsiri (Sujeto)        Arsüwi (Predicado)
            Anunakax    mä  jaqiruw  p’atsupxatäna
                                                          Ly.  (V)
Lurayirin qhanstayata (voz pasiva):  
              Wayxäsiri (Sujeto)        Arsüwi (Predicado)
             Mä jaqix            anunakamp p’atsutatänawa
                                                                Ly.  (V)


SUTILANTINAKA (Pronombres del aymara)



SUTILANTINAKA
(Pronombres)
Wakiyiri: Jorge Luis Coaquira Condori
Akakast arunakax sutinakaruw (jaqi, uywa, ayru, yä) lantinti, ukatx janiw suma amuy phuqt’atakiti. Maysipanxa, aka sutilantinakax walja kastaw utjaraki: jaqi sutilantinaka (pronombres personales), uñachayir sutikantinaka (pronombres demostrativos), jakhur sutikantinaka (pronombre numerales), inawis sutilantinaka (pronombres indefinidos), jiskhir sutilantinaka (pronombres interrogativos), p’arxtayir sutilantinaka (pronombres exclamativos).
3.1. Jaqi sutilantinaka  (Pronombres personales)
Akakast arunakax parliriri, ist’iri jukamp parlir ist’irinakar sutiñchiriwa, ukatx uka jaqinaka sutinakaparuw lantintaraki. Aka yatxatäwinx  kimsa sutilantinakak jikxatawayapta, ukanakax aknïrinakarakiwa:
                        Nayax…          ‘yo…’
                        Jumax…          ‘tu…’
                        Nänakax…     ‘nosotros…’
Yaqha sutilantinakax janiw arsutakiti, ukampis kunjamatix aymar arunx pusi sutilantinak utji ukarjama. Aka kimsakiw jilpachax apanaqata aka  yatxatt’awinxa.
3.2. Mayninkayir sutilantinaka[1] (Pronombres posesivos)
Aknïr mayninkayir sutilantinakax (P. posesivos) niyas maynikayir mayjachirinakjamaw (Adj. posesivos) maynin jan ukax waljanin kuna yän utjatapxat qhanañchi. Qhanpach arunxa, aka mayninkayir sutilantinakax  jaqi sutilantinakaruw waykattapxi, ukatx uywa, yä sutinakarus waykattapaxarakiwa. Juk’ampisa, aka sutilantix -nki-[2] t’aqa arutuqiw arsusiraki. Akjamata: mä utakiw nayanki  ‘solamente una casa es mia’, taqi yaput jumanki            ‘¿toda la chacra es tuyo?’, jiwasanakankiw khä markaxa‘son nuetros/as aquell pueblo’. Juk’ampis aka yatintäwinx janiw ni mä arus akakastatx uñstkiti.
3.3. Mayninkayir sutilantinaka[3] (Pronombres posesivos )
Aka payïr maynikayir sutilantinakax -ja- (1ïr jaqi), -ma- (2ïr jaqi), -pa- (3ïr jaqi),  -sa- (4ïr jaqi)  saphi (sufijos) arunakampiw arsusi, ukjam amuyun arunak arsuñatakix aka saphinakax wali wakiskiriwa, ukatx taqi sutinakaruw (jaqi, uywa, yä) waykattapxarakispa. Maysatxa, aka pusi (-ja-, -ma-, -pa-, -sa-)  saphi arunakax janiw jaqi sutilantinakarux kunäkipans waykattapkiti, juk’ampix suti arunakampiw waythaptapxi.
Aymar arunx akakast arunakax janiw aruphuqhatakiti, jan ukax saphi arunaktuqiw arsusi. Akjamata: jichhu utaja  ‘mi casa de paja’, ‘mis sembradios de papa’, jichhu utama  ‘tu casa de paja’, jichhu utapa  ‘su casa de paja’, jichhu utasa  ‘nuestro/a casa de paja’. Juk’ampis aka yatxatäwinx janiw ni mä arus utjkarakkiti.
3.4. Uñañchayir sutilantinaka (Pronombres demostrativos)
Aknïr sutilantinakax kawkha pachans (tiempo y espacio) yänakax  jikxatasipx ukatuqit uñanchayi. Ukatx akjam arunakarakiw jilxatata:
                  aka  pinkkilllux…                                          ‘esta flauta…’
                  uka waynampix…                                         ‘con ese jóven’
                  khä waynax utapan sarnaqaskix…                ‘aquél jóven está …’





[1] Sumpach amuyt’añatakix kastill arun qhanañcht’añäni, Los adjetivos determinativos a diferencia de los pronombres posesivos, demostrativos, numerales, interrogativos, exclamativos e indefinidos no acompañan al nombre, sino que aparecen en su lugar.
[2] En la lengua aymara hay dos maneras de expresar pertenencia o de poseer algo; la primera es ligando el sufijo –nki- (contracción de sufijos –na- posesivo + -ki- limitativo) a los cuatro pronombres personales (naya, juma, jupa y jiwasa) y nombres de personas (Ismicha, Rusita,…), también puede funcionar con nombres  o sustantivos (anujanki, utajanki…). La segunda forma para expresar pertenencia o poseedor sobre algo es utilizando los sufijos denominados posesivos personales: -ja- (para 1ª p.), -ma- (para 2ªp.), -pa- (3ªp.), -sa- (4ªp.), estos cuatro sufijos específicamente indican a la persona correspondiente, pero no se ligan a pronombres personales, sólo a nombres o sustantivos. No obstante, no se debe confundir –nki- ligado a algunos nombres, tal es el caso de: yapu.nki, quta.nki, qala.nki (-na- Adv. de lugar y tiempo + -ki- limitativo), lo correcto sería yapu.n.ki, quta.n.ki, qala.n.ki, estos sufijos tienen otra connotación y funcionan como adverbiales “en”.
[3] Sumpach amuyt’añatakix kastill arun qhanañcht’añäni, Los adjetivos determinativos a diferencia de los pronombres posesivos, demostrativos, numerales, interrogativos, exclamativos e indefinidos no acompañan al nombre, sino que aparecen en su lugar.

MAYJACHIRI (Adjetivos del aymara)




MAYJACHIRI
(Adjetivo)
Wakiyiri: Jorge Luis Coaquira Condori
Aymar arunx mayjachirix sutinakan amuyunakaparuw sumpun qhanstayi, juk’anpis sutinakaruw qhnañchi, ukatx jipachax sutinak nayräxaruw sarapxi. Maysatxa yaqhip mayjachirinakax sutinak qhipäxarux sarapxarakiwa, ukampis juk’akiw ukjamanakax utji. Qhanqhana arunxa, mayjachirinakax taqiman sutinakaruw khust’at amuyun tukyapxi.
2.1. UÑAÑCHAYIR MAYJACHIRINAKA (Adjetivos calificativos)
p) Pachat[1] qhanañchir mayjachirinaka
Jichhax pachat qhanañchir mayjachirinakax uñt’apxañäni. Aka qillqt’at taypinkiwa, ukatx suma chimpunt’atarakiwa. Jichhax akakast suti mayjachirinakarakiw jikxatata.
2.1.1.      Pachat qhanañchir My. (Adj. que explican el tiempo)
Yaqha ururakiw…      ‘otro día también’                   näyra              ‘pasado’
Ukürux…        ‘ése día…’                              uräsatix… ‘aveces…’
Arum paqaraw…  ‘toda la noche…’             qhiphärmax… ‘a la noche siguiente…’
2.1.2.      Pachawjat uñt’ayir  My. (Adj. que explican el lugar y distancia).  Janiw akakast arunakax ni mayas aka yatxatäwinx uñstkiti..
2.1.3.      Pachawjit uñt’ayir My. (Adj. que explican el contexto del espacio). Aka arunakax ukakiparakiw ni mayas utjkiti.
2.1.4.      Saminakat qhanañchir My. (Adj. de color). Akjam arunakax aknïranakaw jikxatataraki:
ch’uxña  ‘verde’         janq’u   ‘blanco’
wila   ‘rojo’                 ch’iyara  ‘ negro’       
2.1.5.      Qawch’as ukatuqit qhanañchir My. (Adj. de dimensión). Akakast mayjachirinakax payakiw jikxatata, ukatx aknïrinakarakiwa:
Jisk’a  ‘pequeño’                    jach’anakaraki…  ‘grandes también…’
2.1.6. Uñnaqat qhanañchir My. (Adj. de forma). Akakast mayjachirix Mayakiw uñstaraki. Akjamata:
Thanthanakarux… ‘ a los traposos’
Juk’ampisa, jan qhanañchar mayjachirinakax janiw ni mayas utjikiti, ukataw jan  akan qillqt’atakiti. Jichhax juk’ampis yaqha mayjachirinak uñjaskakiñäni.
2.2. QHANSTAYIR MAYJACHIRINAKA (Adjetivos determinativos)
Aka qhanstayir mayjachirinakax suti nayräyarupuniw sari, ukatx sutinakaruw suma qhana amuyun tukuyaraki. Akatuqinx mayninkayirinaka (posesivos), unañchayirinaka (demostrativos), jiskhirinaka (interrogativos), p’arxtayirinaka (exclamativos) ukakast sutir qhanstayir mayjachirinakaw tamachasipxi.
Jichhax juk’ampach qhanañcht’añatakix saraksnawa, sutinakar qhanstayir mayjachirinakax  akjam arunakan uñstapxi: nayan utaja (mi casa), aka uywanaka (estos animales), yaqhip usu (alguna enfermedad), yaqha pacha ‘otro tiempo’.
2.2.1. Mayninkayir My. (Adjetivos posesivos)
Akjam mayjachirinakax maynin jan ukax waljanin kuna yänakatix utjki ukatuqit qhanstayañatakiwa. Aka yatxatäwinx janiw nimayas uñstkiti, ukampirus  amuyt’añatakix akjamanakaw utjarakispa.
nayan jilajaw jutani                ‘mí hermano va venir’
            akax juman qillqañamawa     ‘esto es tu l’apiz’
            jupan utapati                          ‘¿es su casa?’
jiwasan markasawa                ‘es nuestro pueblo’
Qhanpach arunxa, kimsaqall mayninkayir (Adj. posesivos) arunakaw utji; kimsax sapasap jaqitakkiwa (un solo poseedor: nayana, jumana, jupana), ukatx phiqhax walja jaqinkayir (varios poseedores: jiwasana, nänakana, jumanakana, jupanakana, jiwasanakana) mayjachirinakarakiwa.
2.2.2. Uñañchayir My. (Adj. demostrativos)
Akjam mayjachirinakaxa, yänakax kawkhachiqatï jikxatasipxi ukatuqit uñanchayir arunakawa, qhanpach arunxa pachat (tiempo y espacio) qhanstayi.            
aka nänakax fruntiraxaptha…           ‘este nosotros ya estamos en la frontera’
uka ukanaka lurapxiritapa…              ‘ese esos deben hacer’
khä tawaqux ukarakis…                     ‘aquella jóven ésa también es…’
2.2.3. Jiskhir My. (Adj. interrogativos)
Aka jiskhir mayjachirinakax sutinakaruw mayjachapxi, qhanpach arunx mä jiskt’a sutimp wakt’ayañatakiw wakichasi.  Akjam jiskhir mayjachirinakax janiw mayas utjikiti, ukampirus amuyt’añatakix akjamnakaw utjarakispa:
kuna qullqi                             ‘¿qúe dinero?’
            khithi  jaqis khayaxa               ‘¿aquella persona quién es?’
            kawkir yapu                           ‘¿cuál sembradío?’
2.2.4. P’arxtayir My. (Adj. exclamativos)
Maysatxa, aymara arunx p’arxtayir mayjachirinakax utjarakiwa, aka mayjachir arunakax sutinakaruw mayt’ayi ukatx suti nayräxaruw sararaki.  Akakast arunakax ukakiparakiw jan ni mayas  jikxatatakiti, ukampirus amuyt’asiñatakix akjamanakaw utjarakispa:
¡kuna qullqi!                           ‘¡qué dinero!’            
            ¡kawkïr uywa!                        ‘¡cuál animal!’
            ¡khithirak khayasti!                ‘¡quién es aquél!’
            ¡qawqha ch’uqi!                     ‘¡cuánta papa!’
2.2.5        Jakhu mayjachirinaka  (Adjetivos numerales  cardinales).
Jichhax amuyt’astakiñäni, akjam arunak jikxatawayapxatakta:      
            mä waynampi tawaqumpi                             ‘un jóven y una mujer jóven’
            kimsa kastjam utjixa                                       ‘hay unas tres clases’ 
            ni tukt’ayarapita                                         ‘unémelos en dos’
            phisqha                                                          ‘cinco’
            suxta                                                              ‘seís’
2.2.6.      Jakhurïr mayjachirinaka (Pronombres numerales ordinales). Akakast arunak janiw  ni mayas jikxatawatatakiti, ukataw jan  ni uñañchas utjkarakiti.


[1] Aymar arunx pacha arux pä amuy mayachi, yaqha arunx sisnawa, pä aka pach ch’amanak mayar tukuyi. Kastill arunxa “tiempo y espacio” sasakiw amuyasi.

AYMAR ARUNAKA (Categorías formales del aymara)


 SUTI
(Sustantivo o nombre)
Wakt’ayiri: Jorge Luis Coaquira Condori

Aymar arunx kunayman arunakw utji: sutinaka,  sutilantinaka, luririnaka, mayjt’ayirinaka, mayjachirinaka, sutir qhanañchiri, waykatirinaka, waythapirinaka, p’arxtayirinaka. Jichhax mayat mayat qhanañcht’añäni.
1. SUTI (Sustantivo o nombre)
Sutinakax piqin utjir amuyunakar ukjamarak uñjkay yänakar sutinchañatakiwa. Sutinakax jaqinakaru, uywanakaru, yänakaru, amuyunakar qhanstayañatak wali wakiskiriwa. Suti arunakax sapanakapakix qhana amuyuniwa, ukatx sapanakapakix arst’asikispawa. Sumpach amuyañatakix akjam t’aqanakaruw wakiraki:
Amuyurjamax sutinakax jaqinakaru, uywanakaru, yänakar qhanañcht’añatakiwa. Aka amuytuqix sutinakax janiw kunjam arunakax wakt’atas (saphini, jan saphinicha) ukanakax wakiskirïkiti, jan ukax kunjam amuyunis sapa aruxa, taqi ukanakaw wakiskiri. Jichhax aknïr amuyunakaw utjaraki:
§  Uñkay llamt’kay yänaka.Uñ.: qunuña, punku, uta
§  Askinaka. Uñ.: jiwaki, k’achitu, qhana, phiri, qhuru
§  Luratanaka. Uñ.: unuqïwi, muyüwi, t’ijüwi
§  Luräwinaka. Uñ.: amuyu, lup’ïwi, iyawsäwi
§  Chuyma. Uñ.: kusisiña, munasiña, khuyapayasiña
§  Pacha. Uñ.: chiküru, jayp’thapi, willjta
§  Tumpa. Uñ.: masi, munata, unisiri
§  Jakhu. Uñ.: pataka, chillqta, marqa
Sutinakax akjamat wakt’atapxarakiwa:
Aymar arunx sutinakax qhanañchirnakampiw chikachasi, akjam chikachasïwinakax juk’akiw utjaraki, ukampirus jasak amuyañatakixa, sutinakax suti qhanañchir qipháxarupuniw arktapxi. Akjamata:
                        mä tawaqu                  sujsthap
                        khä qullunaka             uka panqara
                        khä ch’aphi                 kürmi
Maysatxa, sutinakax walja, juk’a, ch’usa… suti mayt’ayir arunakampiw chikachasipxaraki. Uñ.:
                        walja jaqi                    ch’usa wakulla
                        juk’a uma                   phuqha uta
                        allux wallpa                juk’a ch’alla
                        ukataq qalastï             walja warmi
Sutinakax yaqhippachanakax mayt’ayirinakjam sutinakjam tukupxi. Uñ.:
Sutjama:                   Khä waynax jupan yuqapawa
                                   Mä ch’uxñaw juti
                                   Awki
yuqalla
Mayjachirjama:        Jupax ina waynakiw isthaptasinitäna
                                   Jupax ch’uxña isimpiw uchasini
                                   añcha awki
                                   sinti yuqalla
1.1. KUNAYMAN SUTINAKA (Clases de sustantivos)
Aymar arunx llamt’kaya, jan llamt’kaya, kipkipa, jan kikipa, ch’ullanaka, tamachatanaka, juk’amp sutinakaw utji. Sumpach yatiñatakix sapaqat mayit amuykipt’añäni.
1.1.1. Llamt’kay sutinaka (Sustantivos concretos)
Akakast sutinakax amparanakamp llamt’kaya, nayranakamp uñjkaya, nasamp mukt’kaya, jiñchup ist’kaya, laxrampis mallt’kay yänakar uñañchayirinakawa. Uñ.:
yuqalla ‘muchacho’                nina ‘fuego’                isinaka  ‘ropas’
uta  ‘casa’                               kayu ‘pie’                    pinkillu  ‘flauta’         
1.1.2. Jan llamt’kay sutinaka (Sustantivos abstractos)
Aka sutinakax jan uñjkaya, jan llamt’kaya, jan mallt’kaya, jan ist’kaya, jan mukt’kay yänakaruw qhanañchi. Uñ.:
                        iyawsäwi  ‘fe’                         uñisisiña  ‘odio’
                        cryinsa  ‘creencia’                  jucha  ‘pecado’
1.1.3. Mayni sapankir sutinaka (Sustantivos propios)
Akakast arunakax mayni sapankir sutinakawa, janiw yaqha jaqix ni yäs kipka sutinipunix utjkaspati, qhanpach arunx jaqinakax mä chimpukaspas ukjamawa. Uka sutinakax jaqi sutinakaspa, jach’a taqins uñt’at qullu sutinakaspa, jach’a markanakan sutinakapaspa, ukatx uk’ampinakampispawa.  Aka yatxat’awinx janiw ukjam sutinakax jikxatatakiti. Ukampis  qhanañcht’añatakix yaqhanakax akjamaw utjaspa:
            Siskuchu (Francisco)                          Titi qarqa (Titicaca)
            Quta qhawaña (Copacabana)             Antuku (Antonio)
            Qala qutu (Calacoto)                         Qullasuyu (Sud América)
1.1.4. Thiyapat sutinaka (Sustantivos comunes)
Aka sutinakax thiyapat jilt’ir yänakaruw qhanstayi, ukatx uka sutinakatakix taqi jaqinakas yänakas khuskhakiwa. Jichhax uñacht’anak uñjarakiñäni:
            chacha  ‘hombre’                   ch’uñu  ‘chuño’          ch’uspa  ‘bolsón’
            tawaqu  ‘mujer jóven’ padrinu  ‘padrino’      yapu  ‘sembradío’
1.1.5. Sapa sutinaka (Sustantivos individuales)
Akjam sutinakax sapa utjir yänakaruw qhañañchi. Qhanpach arunxa, sapasap yänakar sutichañatakiwa. Akjam sutinakaw jakxatataraki:
            nina  ‘fuego’               jitaranaka  ‘guitarras’            
            qhuna ‘molino’           lamana  ‘bañador’                                        
1.1.6. Qutu sutinaka (Sustantivos colectivos)
Aknïr sutinakax walja, qutu yänakaruw qhanstayapxi.
            kuka  ‘coca’                juyra ‘producto’        
uywa  ‘rebaño’            chhaxwa ‘graba’                    
1.1.7. Jakt’kay sutinaka (Sustantivos contables)
Akjam sutianakax jakt’kay yänakar qhanañchiriwa, juk’ampis akakast yänakax uñjkay llamt’kay yänakarakiwa.
            uwija  ‘oveja’              ch’uspa  ‘bolsón’                    yapu  ‘sembradío’
            yuqa  ‘hijo’                 pinkillu  ‘faluta’                      q’ara wawanaka  ‘niños pelados’
1.1.8. Jan jakt’kay sutinaka (Sustantivos incontables)
Akakast sutinakax jan jakt’kay yánakaru, achunakaru, alaxpachan utjir qhananakar qhanstayiriwa. Yatxatäwisanx janiw akakast arunak jikxatawayktanti. Ukanpis qhanañcht’añatakix akjam arunakaw utjarakispa.
            jupha  ‘quinua’                       qañawa                      
            ñik’uta ‘cabello’                      jayu  ‘sal’        

viernes, 26 de septiembre de 2014

LARIMP KUNTURIMPI (EL ZORRO Y EL CÓNDOR)


Cuento en aymara con variante de la región de Tarapacá
Cuentos andinos en el aymara regional de Tarapacá, Chile, con la amable autorización de Marcelo Moreira Alcota y Eva Mamani Challapa, recolectores de la colección “JIWASAN KUÑTUNAJSA - Nuestros Cuentos (ed. Iquique, 2008), los que se encargaron también de la traducción en castellano.
LARINT KUNTURINTI
EL ZORRO Y EL CÓNDOR
Clemencia Condori 

 
Larint kunturint layra timpu apustirijan, uk kuñtirin awilitña.
Larinti kunturinti mä q’awana apustirijan si, thaya pach timpuw, thaya ancha ch’uñur uka timpu si, aka thaya phaxsi ukachill, uka timpuchi, apustañani sirijan si. Kunturint larint mä panini ukanaka apustapch sixa, kunturix lariru.
-Nä iyaw nax waljata thayatakix nä firmit1 -Siriw six, lari.
-Iyaw ukat apustatanxall. -Ukat apustapxi sixa panini, innnnn thayax sunsiraw aramax.
-Kumpari thurjtati. – siw, si kuntirix lariru.
-wa thurisjtway. - Man chhikchi.
-Kumpari thurjtati
-nä uuu thurisjt. -Ukhamallay yachall ist’xi six larix. Kunturi mayant.
-Kumpari thurjtatir-iiii yacha. -Yasta, man chhiktchi.
-Kumpari thurjtati. – T’ujux, tinqhi si larix yasta jiwxiw si larix, kunturix yasta wapu.
Ukham thaya timpu apustirijan siw layra timpu.
Kuna uka layra kuntu irinsiamachi uka nataki, chullpanakan, uka kuntuchi uka, ka muntu pirmiru parichi, Diusa2 uchi wi. Ukat kuñtu parichi ukhamanakan parisitaw si aka muntu. Layra timpu laris waynallajan sir, jaririnkhus waynajan sis, jamp’atullas tawajullajan sis awir aramat jaq tukusiri ukhumantill aka muntu parichhi.
Mi abuelita me contaba que en tiempos antiguos el Zorro y el Cóndor les gustaba apostar.
Se encontraron una vez en una quebrada, era en el mes de Junio en pleno invierno y había mucho viento y hielo.
¡Apostemos! – Se dijeron el Cóndor con el Zorro. Entonces el Cóndor le pregunta al Zorro:
Amigo Zorro ¿Cómo eres para aguantar el frío?
¡Yo soy muy valiente y fuerte para soportar el viento!
Entonces apostemos quien soporta el frío – respondió el Cóndor.
Por la noche el viento era demasiado y el Cóndor le dice al Zorro.
¿Compadre está ESTAS aguantando?
Si estoy aguantando
Otra vez le pregunta el Cóndor
¿Compadre está aguantando?
Yo uuuu si estoy aguantando – Contesto con voz muy débil el Zorro. El Cóndor le preguntó de nuevo.
¿Compadre está aguantando?
Siiiii – muy débil contestó.
¿Compadre estas aguantando?
Pero esta vez solo se escuchó un ¡t’ujux!, se cayó el Zorro muerto de frío y el Cóndor estaba guapo y contento.
Dicen que así ellos apostaban antiguamente en el tiempo de invierno.
¿Apostemos? – se dijeron y así entre los dos apostaron.
Ese cuento es antiguo y es como una herencia para mí. Ese cuento es de cuando vivían las chullpas, cuando este mundo apareció por primera vez. En este tiempo se fueron formando los cuentos. Cuando por la noche el Zorro y el lagarto era personas jóvenes y el sapo era una señorita, así por la noche todos se convertían en personas, así era cuando nació este mundo.
Comentario
El Zorro con su característica de siempre de creerse superior a cualquier animal acepta el desafío del Cóndor, que para los aymaras es una Autoridad, de ahí la razón principal por la cual pierda. Se deben respetar a las autoridades y no ser soberbio. En invierno no es raro que en la alta cordillera se superen en la noche los -20° bajo cero.
El relator además nos entrega el momento en que estos relatos se crearon que es un tiempo mágico – real. 
1. Firmit: Kastillanuta firme.
2. Diusa: Kastillanuta Dios.